Savarankiškas žaidimas ir jo naudos vaikučiams

Savarankiškai žaisdamas pats mažylis mokosi priimti sprendimus, daryti pasirinkimus bei pasitikėti savimi. Dar gerėja vaikučio dėmesio koncentracija ir gebėjimas atsirinkti bei pritaikyti jau turimas žinias. Tuo pačiu, ugdosi savo kūrybingumą, kantrybę bei lavina vaizduotę. Taip pat, toks laikas pačiam su savimi, suteikia kūdikiui taip reikiamą erdvę tyrinėti save bei savo galimybes ir mokytis atsisėsti, šliaužti, ropoti.

Savarankiškas žaidimas – kaip jo mokytis?

• skirkite vaikučiui pakankamai kokybiško savo dėmesio. Mažylis turi dienos eigoje gauti visiškai tik į jį koncentruoto jūsų dėmesio, kad šis jo poreikis būtų patenkintas, kitu atveju paliktas žaisti vienas, gali zirzti ir nuolat prašytis jūsų;
• įsitikinkite, kad visi baziniai kūdikio poreikiai yra patenkinti: pailsėjęs, sotus, nešlapias, neserga ar pan..;
• parodykite kaip žaisti – įsitaisę pasirinktoje erdvėje pradžioje duokite mažyliui keletą skirtingų žaislų ir parodykite kaip su jais būtų galima žaisti: ridenti, mesti, spausti ar pan..;
• parinkite tinkamus žaislus – duoti žaisliukai turi tikti jūsų mažyliui pagal amžių ir gebėjimus: vaikutis turi galėti žaislą suimti, pakelti ir pan.;
• vaikui pradėjus žaisti pačiam, iš pradžių tiesiog šiek tiek atsitraukite ir būkite šalia jo;
• vėliau bandykite atsitraukti ir užsiimti savo veikla, bet reguliariai grįžkite prie vaikelio ir šiek tiek pažaiskite kartu. Pradžioje vos kas 2-3 minutes, o palaipsniui laiko tarpus ilginkite;
• vėliau galima tiesiog būti toje pačioje erdvėje su mažyliu ir jam pradėjus dairytis ar zirzti, tiesiog pakalbinti vaikutį, pamatęs, kad jūs šalia ir jis saugus, vaikas tiesiog grįš prie savo žaidimų;
• jei kūdikis išgyvena atsiskyrimo nerimą, prieš atsitraukdama ar išeidama iš kambario, trumpai pažaiskite ku-kūū tipo žaidimą;
• jei matote, kad mažylis pavargo ar jam atsibodo – galite pakeisti pozą arba erdvę ir žaisti toliau;
• svarbiausia viską daryti palaipsniui, su gera nuotaika ir stebėti bei atliepti mažylio poreikius.